Gėjų „gydymas“ – maldos, Pavlovo šuns metodai, psicholeptikai ir antidepresantai

Dešimt „Tėve mūsų“ ir dešimt „Sveika, Marija“, 75 mg maprotilino ir dar 20 sulpirido – taip ištisą dešimtmetį nuo homoseksualumo buvo „gydomas“ ispanas Anchelis Ljorentas (Angel Llorent). „Taip pat turėdavau melstis gatvėje pamatęs simpatišką vaikiną“, – pasakoja vyriškis, įtikėjęs, kad homoseksualumas yra liga ir pasiryžęs tapti heteroseksualiu. Teko mesti darbą, atsisakyti draugų, keisti gyvenimo būdą. Be maldų ir vaistų vyriškis taip pat privalėjo užsiimti seksu su moterimis, jam buvo draudžiama žiūrėti pornografiją. Vienu metu vyriškis pasiskelbė „išgijusiu“ ex gėjumi. Tačiau iš tikrųjų „gydymas“ neveikė; Anchelis netgi bandė nusižudyti.

Galiausiai, vyriškis atsisakė „gydymo“, tapo, kaip pats sako, ex ex gėjumi ir šiuo metu visas jėgas skiria kovai prieš tokias „terapijas“. „Negalėdamas susitaikyti su savo seksualumu, susiradau privatų psichiatrą, priklausantį Barselonos evangelikų bendruomenei. Konsultacijų metu jis bandė įtvirtinti mano vyriškumą, kadangi tai neveikė, skyrė libido slopinantį medikamentinį „gydymą“. Tai buvo cheminė kastracija“, – pasakoja Anchelis, tapęs Katalonijos krikščionių gėjų ir lesbiečių asociacijos nariu.   

Dar vienam „pacientui“ Markui Orosko (Marc Orozco) melstis nereikėjo. Barselonos Dexeus klinikoje jam buvo taikomas Pavlovo šuns metodas: pozityvūs stimulai siejami su heteroseksualumu, negatyvūs – su homoseksualumu. Ant rankos riešo Markas turėjo nešioti guminį raištį ir skaudžiai jį suveržti kaskart, kai pagalvodavo apie vyrą. „Gydantis“ medikas jam taip pat rekomenduodavo masturbuotis galvojant apie moteris. Po metų Markas pajuto gydymo rezultatus: manijas, nepasitikėjimą savimi, negebėjimą užmegzti santykius.

Prieš trejus metus Chosė L. (José L.) buvo „gydomas“ klinikoje Madride. „Terapijos seansai“ vykdavo kartą per savaitę, tai pat tekdavo vykti į iškylas su kitais „ex gėjais“. „Buvo baisu. Man plovė smegenis. Maniau, kad esu ligonis ir jaučiausi kaltas“, – pasakojo Chosė.

Homoseksualų „gydymo“ istorijos sukėlė skandalą ir privertė sukrusti Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigas. „Akivaizdu, kad negalima „išgydyti“ homoseksualumo. Tokios terapijos yra žalingos ir neleistinos. Jos gali sukelti depresiją, nerimą, paskatinti autodestrukcines elgsenas ir pastūmėti į savižudybę“, – sako psichologė Silvija Morel (Silvia Morell).

Madrido LGTB bendruomenės pirmininkas Migelis Gonsalesas teigia, kad žinoma „daug atvejų, kai žmonės leidžiasi „gydomi“, o vėliau gailisi, tačiau pateikti skundų nesiryžta. Negalima gydyti, jei nėra psichinės ligos, tai turėtų būti nusikaltimas. Įrodyta, kad visa tai neveikia“, – sako LGBT teisių aktyvistas.

Praėjusiais metais Amerikos psichologų asociacija dar kartą patvirtino, kad tokios „terapijos“ yra neveiksmingos ir visiškai nereikalingos. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad įmanoma pakeisti lytinę orientaciją.

Visi trys straipsnyje minimi vyriškiai užtruko metų metus, kad suprastų, jog negali pasikeisti. „Buvo tik blogiau. Daugelis nusižudė. Man aiškindavo, kad esu ligonis, kad tai yra psichologinė disfunkcija, kurią galima ištaisyti. Dabar žinau, kad taip nėra ir aš nedarau nieko bloga“, – sako Anchelis Ljorentas.

Iš El País