 |
| Jau beveik... beveik pasiekiau dangų! |
Italijos ministras pirmininkas Mario Monti praėjusįjį ketvirtadienį informavo, kad Italijos bažnyčiai ir Vatikanui teks papurtyti kišenes ir mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Įstatymo projekte numatoma, kad Bažnyčia turės mokėti mokesčius nuo bet kokio, ne kulto reikalams naudojamo nekilnojamojo turto. Tuo atveju, jei patalpos naudojamos ir kulto, ir komercinei veiklai vykdyti, apmokestinama bus komercijai naudojama turto dalis.
Pasak žiniasklaidos, tai – nelengvas uždavinys, nes neegzistuoja jokio Bažnyčiai priklausančio nekilnojamojo turto registro. Manoma, kad jai priklauso apie 20−30 proc. viso Italijos nekilnojamojo turto. Savaitraščio „L‘Espresso“ žurnalistoStefano Livadiotti, nemokėdama nekilnojamojo turto mokesčio Bažnyčia per metus sutaupo mažiausiai 700 mln. eurų. Tuo tarpu Italijos bažnyčiai artimas dienraštis „Avvenire“ skelbia, kad dėl šios privilegijos bažnyčios tarnai sutaupo mažiau nei 100 mln. EUR.
Apie parengtą įstatymo projektą ministras pirmininkas Mario Monti informavo ir Europos Komisiją, kuri dėl išimčių Bažnyčiai Italijai grasino baudomis.
Privilegijas šioje srityje turi ir tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. skelbia, kad mokestis nerenkamas už tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamąjį turtą, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), naudojamą tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Kaip anksčiau yra skelbęs Delfi.lt, Lietuvos katalikų bažnyčia Vilniuje ir Kaune valdo mažiausiai 200 mln. Lt vertės nekilnojamąjį turtą prestižinėse miestų vietose ir patenka į brangiausio nekilnojamojo turto savininkų 200-uką. Žurnalo „Veidas“ užsakymu, Registrų centras sudarė dviejų šimtų brangiausio nekilnojamojo turto Lietuvoje savininkų sąrašą, kuris atskleidė, kad tradicinės religinės bendruomenės atsiduria net keturiose sąrašo vietose.
Tačiau suskaičiuoti viso Katalikų bažnyčios valdomo turto Lietuvoje, kaip ir Italijoje, nepajėgiama, nes turtas išbarstytas per daugybę rankų – skirtingas arkivyskupijas, parapijas, vienuolynus.
Iš religinių bendruomenių brangiausią nekilnojamąjį turtą valdo Vilniaus arkivyskupija, sąraše užimanti 35 vietą. Jos žinioje beveik 111 mln. Lt vertės turtas. Vilniaus arkivyskupijai priklauso 109 statiniai, tarp jų ir bažnyčios – visi jie įkainojami 77 mln. Lt. Arkivyskupijai priklauso ir 40 gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, kurių vertė 33 mln. Lt. Beje, Seimas birželį pritarė Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti pastarajai 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto užimančias buvusio vienuolyno patalpas šalia Vyriausybės rūmų.
Bendras šių statinių ir patalpų plotas siekia 81 tūkst. kvadratinių metrų – tai prilygsta Kauno „Akropoliui“.
Brangaus nekilnojamojo turto turi ir Lietuvos jėzuitų provincija, atsidurianti 84-oje brangiausio nekilnojamo turto savininkų sąrašo vietoje ir valdanti 52,8 mln. Lt vertės turtą.
Toliau rikiuojasi Kauno arkivyskupijos kurija, esanti 138-oje sąrašo vietoje ir valdanti 35,6 mln. Lt vertės turtą.
Įstatymo projekte numatoma, kad Bažnyčia turės mokėti mokesčius nuo bet kokio, ne kulto reikalams naudojamo nekilnojamojo turto. Tuo atveju, jei patalpos naudojamos ir kulto, ir komercinei veiklai vykdyti, apmokestinama bus komercijai naudojama turto dalis.
Pasak žiniasklaidos, tai – nelengvas uždavinys, nes neegzistuoja jokio Bažnyčiai priklausančio nekilnojamojo turto registro. Manoma, kad jai priklauso apie 20−30 proc. viso Italijos nekilnojamojo turto. Savaitraščio „L‘Espresso“ žurnalistoStefano Livadiotti, nemokėdama nekilnojamojo turto mokesčio Bažnyčia per metus sutaupo mažiausiai 700 mln. eurų. Tuo tarpu Italijos bažnyčiai artimas dienraštis „Avvenire“ skelbia, kad dėl šios privilegijos bažnyčios tarnai sutaupo mažiau nei 100 mln. EUR.
Apie parengtą įstatymo projektą ministras pirmininkas Mario Monti informavo ir Europos Komisiją, kuri dėl išimčių Bažnyčiai Italijai grasino baudomis.
Privilegijas šioje srityje turi ir tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. skelbia, kad mokestis nerenkamas už tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamąjį turtą, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), naudojamą tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Kaip anksčiau yra skelbęs Delfi.lt, Lietuvos katalikų bažnyčia Vilniuje ir Kaune valdo mažiausiai 200 mln. Lt vertės nekilnojamąjį turtą prestižinėse miestų vietose ir patenka į brangiausio nekilnojamojo turto savininkų 200-uką. Žurnalo „Veidas“ užsakymu, Registrų centras sudarė dviejų šimtų brangiausio nekilnojamojo turto Lietuvoje savininkų sąrašą, kuris atskleidė, kad tradicinės religinės bendruomenės atsiduria net keturiose sąrašo vietose.
Tačiau suskaičiuoti viso Katalikų bažnyčios valdomo turto Lietuvoje, kaip ir Italijoje, nepajėgiama, nes turtas išbarstytas per daugybę rankų – skirtingas arkivyskupijas, parapijas, vienuolynus.
Iš religinių bendruomenių brangiausią nekilnojamąjį turtą valdo Vilniaus arkivyskupija, sąraše užimanti 35 vietą. Jos žinioje beveik 111 mln. Lt vertės turtas. Vilniaus arkivyskupijai priklauso 109 statiniai, tarp jų ir bažnyčios – visi jie įkainojami 77 mln. Lt. Arkivyskupijai priklauso ir 40 gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, kurių vertė 33 mln. Lt. Beje, Seimas birželį pritarė Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti pastarajai 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto užimančias buvusio vienuolyno patalpas šalia Vyriausybės rūmų.
Bendras šių statinių ir patalpų plotas siekia 81 tūkst. kvadratinių metrų – tai prilygsta Kauno „Akropoliui“.
Brangaus nekilnojamojo turto turi ir Lietuvos jėzuitų provincija, atsidurianti 84-oje brangiausio nekilnojamo turto savininkų sąrašo vietoje ir valdanti 52,8 mln. Lt vertės turtą.
Toliau rikiuojasi Kauno arkivyskupijos kurija, esanti 138-oje sąrašo vietoje ir valdanti 35,6 mln. Lt vertės turtą.
Ne tik mokesciu nemoka, bet ir savo turto neapdraudzia, o remontuot, atstatyt aisku uz savo lesas net negalvoja.
AtsakytiPanaikintiGal yra teisininkų? Įdomu, ar LT įstatymai atitinka ES teisės aktus.
AtsakytiPanaikinti