Artėjant antrajam rinkimų turui – privilegija Bažnyčiai diskriminuoti darbuotojus

Artėjant antrajam rinkimų turui Seimas skuba eilinį kartą pamaloninti Bažnyčią, suteikdamas jai dar vieną privilegiją.

Į rytojaus, spalio 17 dienos, parlamento plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas Darbo kodekso 2, 47, 96, 101, 108,129, 136, 138, 147, 177, 183 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 116straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-4613(2)svarstymas. Priėmus šiuos Darbo kodekso pakeitimus religinės organizacijos galės nepriimti į darbą darbuotojų, kurių religiniai įsitikinimai jai nepatinka.

Šiuo metu galiojančio  Darbo kodekso 2 straipsnyje yra įtvirtintas „darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis“ principas.

Nors remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“, naujosiomis Kodekso pataisomis Seimui siūloma pakeisti Darbo kodekso 96 straipsnį ir leisti nesilaikyti lygybės pricipo „dėl asmens išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, kai darbuotoją į darbą priima religinė bendruomenė, bendrija ar centras ir reikalavimas darbuotojui dėl religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas.“ Jokios kitos organizacijos, pavyzdžiui, ateistinės, tokios teisės neturės, nors reikalavimas darbuotojui dėl religijos, tikėjimo ar įsitikinimų būtų įprastas, teisėtas ir pateisinamas.

Lietuvos katalikų bažnyčia ragina balsuoti už atominės elektrinės statybą

Seimo rinkimų akivaizdoje protų ir sielų medžioklę apleidusi Lietuvos katalikų bažnyčia aktyviai įsijungė į rinkimines batalijas.

Svetainėje „katalikai.lt“ jau gerą mėnesį kabo lankstinukas „Ar tu už šeimą“, agitacija rėžia ausį ir į mišias bažnyčioje susirinkusiems tikintiesiems, pilasi dvasininkų tekstai ir naujienų portaluose.

Štai Lietuvos katalikų bažnyčios primarijus, Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius svetainėje „Bernardinai.lt“ paskelbtame tekste „Pilietinė atsakomybė ir krikščioniška viltis“ savo ganytiniams nepataria skaityti „visų partijų programų, nes tai būtų sunkiai įgyvendinamas darbas“ (juk ne Biblija kokia). Anot jo, nuolankiosioms avelėms pakanka žinoti, ką kandidatas mano apie šeimą, moters pasirinkimo laisvę ir alkoholio bangos sustabdymą. „Lietuvai reikia tik sąžiningai tarnaujančių politikų, kurių nenupirktų, pavyzdžiui, kokie nors alkoholio ar partnerysčių lobistai“, − pamokslauja S. Tamkevičius.

Tokie LKB primarijaus pamokslavimai nė kiek nestebina, nes rinkiminė agitacija bažnyčiose vyksta per kiekvienus rinkimus.

Nustebino tai, kad šįkart Dievo vietininkai taip pat nurodo, kaip reikėtų balsuoti referendume. „Kadangi per šiuos rinkimus turėsime galimybę pasisakyti dėl atominės elektrinės, todėl kviečiu savo balsu paremti Lietuvos energetinę nepriklausomybę,“ – kreipimesi į aveles rašo Sigitas Tamkevičius, nors argumentų, kodėl tikintieji katalikai turėtų remti atominę energetiką nepateikia.

Genocidu Ruandoje kaltinamą kunigą priglaudė Vatikanas

Ruandoje tarnavęs kunigas, kaltinamas genocidu ir nusikaltimais žmogiškumui, Žanas Baptistas Rutihunza (Jean Baptiste Rutihunza) jau keletą metų gyvena Vatikane, skelbia Ispanijos dienraštis „El mundo“.

63 m. kunigas, kurio areštui išduotas tarptautinis orderis, kaltinamas 4 338 žmonių – beveik visų neįgalių vaikų – nužudymu. Žudynės, kuriose dalyvavo hutas tėvas Žanas Baptistas Rutihunza įvyko 1994 metais, kai Ruandoje vyko tutsių žudynės. 

Pasak dešimčių liudytojų, kunigas tuo metu vadovavo religinei bendruomenei priklausiusiam neįgalių vaikų centrui. Kai į jį atvyko mačetėmis ginkluoti kariškiai ir milicininkai, kunigas, remdamasis vaikų dokumentais, žudikams nurodė, kurie iš vaikų yra tutsiai. Tądien buvo nužudyti ir bendrame kape palaidoti 4 338 vaikai.

JTO ekspertų komisijai pradėjus tyrimą dėl genocido Ruandoje greitai į dienos šviesą išniro ir kunigo Ž. B. Rutihunza pavardė.  Tačiau jam pavyko pasprukti į Kongo Demokratinę Respubliką, po to į Tanzaniją. 1997 m. genocidu kaltinamas dvasininkas atvyko į Romą, tačiau kilus triukšmui Ž. B. Rutihunza vėl turėjo bėgti, šįkart – į Belgiją.

Tačiau, kaip paaiškėjo, pastaruosius du metus dvasininkas ramiai gyvena Vatikane, Dievo gailestingumo brolių (Fratres a Caritate) tarybos name.

 

Tikybos programos studentams nepatrauklios

Delfi.lt praneša, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dėmesio šiais metais nesulaukė 60 studijų programų – neatsirado nė vieno norinčio ar galinčio į jas įstoti. Tarp nepopuliariųjų programų atsidūrė ir tikybos mokymas.

Klaipėdos universitete stojančiųjų dėmesio nesulaukė religijos pedagogika ir psichologija, LCC tarptautinis universitetas studijuojančiųjų nesulaukė į programą, pavadintą „Evangeliškoji teologija“, Lietuvos edukologijos universitete (buvusiame Pedagoginiame) studentų neturės katalikų tikyba, lietuvių kalbos ir tikybos pedagogika nepatraukė stojančiųjų dėmesio Marijampolės kolegijoje.

Kunigo aistra − žudymo įrankiai

Kaip praneša Delfi.lt, vakar Vilkaviškio rajone, Gražiškių miestelyje buvo apiplėšta klebonija. Galima pamanyti – baisi šventvagystė! – tačiau paaiškėjo, kad plėšikų grobis −  klebono Dainiaus Gurevičiaus (gimusio 1976 m.) žudymo įrankių – šaunamųjų ginklų – kolekcija, kurioje: „Mauser 98 K“, „BSW 317“, „KO 44“, „Dreyse“, „Nagan 32“, „Walther“, „Nagan 32“, „Borchard Luger“, „TT“, „Walther PRK“. 

Įdomu, kokia nušvilptos kolekcijos auka? 

N.B. Skirtingai nei prekybos centruose, Bažnyčioje kaina vadinama auka.

Homoseksualūs sutuoktiniai skiriasi rečiau nei heteroseksualūs?

Praėjus metams po vienalyčių santuokų įteisinimo Niujorke (2011 birželio 24 d.) atėjo laikas paskelbti statistinius duomenis ir ne apie romantišką santuokos pusę – skyrybas. „The Atlantic“ nurodo, kad skyrybos tarp homoseksualių sutuoktinių sudarė 1,1, tarp heteroseksualių porų – 2 proc. per tą patį laikotarpį.

Išsamesnę statistiką atlikti galėjo Ispanija, vienalytes santuokas legalizavusi prieš septynerius metus. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, kuriuos skelbia interneto žurnalas „Tiempo“, nuo vienalyčių santuokų įteisinimo šalyje išsiskyrė 2,9 proc. homoseksualių ir 4,51 proc. heteroseksualių sutuoktinių.

Skirtumai aiškinami gana įvairiai. Žurnalas „Queerty“ mano, jog taip yra todėl, kad homoseksualūs sutuoktiniai deda daugiau pastangų, norėdami įrodyti, kad naujieji šeimos modeliai niekuo nesiskiria nuo tradicinių. Be to, žurnalo nuomone, gėjai patiria mažesnį socialinį spaudimą nei heteroseksualai, kurie tikisi pernelyg daug iš šio tradicinio instituto.

Tuo tarpu psichologė iš Ispanijos Paloma López Cayhuela teigia, kad heteroseksualai dažnai tuokiasi dėl to, kad taip reikia – tiesiog iš „inercijos“. Kitaip elgiasi homoseksualai – sprendimą jie dažniausiai priima gerai apgalvoję, galbūt, tai ir yra tas komponentas, lemiantis tvirtesnius tos pačios lyties įsipareigojimus, – sako psichologė. 

Iš SentidoG

Jei ruošiatės pas egzorcistą

Jei nutarėte, kad pats laikas kreiptis į egzorcistus ir „išvaryti“ jus apnikusius velnius, šis įrašas − jums.

Pasirodo, prieš einant pas egzorcistą, reikia užpildyti specialią anketą ir atsakyti į kai kuriuos klausimus ne tik apie save, bet ir artimuosius.

Taupydamas jūsų laiką, anketą, gautą pranciškonų bažnyčioje Trakų g.Vilniuje, skelbiu šiame bloge. Žmogus, iš kurio gavau anketą, ją perskaitęs nutarė savo demonus pasilaikyti sau ir atsisakyti „šėtono išvarymo“ procedūrų.

Ką būtų galima nuveikti už religijai skirtus pinigus?

     Vyriausybė surengė reklaminę akciją „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“. Dalijamuose lankstinukuose nurodoma, ką būtų galima padaryti, jei „šešėlyje“ liekantys pinigai įplauktų į valstybės biudžetą.

     2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu religijos reikmėms skirta beveik 3 mln. litų; taigi, pasinaudojęs per akciją gautu lankstinuku pabandžiau suskaičiuoti, ką būtų galima nuveikti už religijai skirtus pinigus:

     –        1 216 senelių, gyvenančių ilgalaikės globos namuose, gautų naujas lovas;

     –        2 885 žmonės, netekę savo artimųjų, gautų laidojimo pašalpas;

     –        4 934 sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai mokykloje visus metus gautų nemokamą maitinimą;

     –        11 538 – tiek vaikučių besilaukiančių moterų gautų vienkartines išmokas;

     –        16 667 našlaičiai gautų našlaičių pensiją;

     –        49 180 vaikų vasarą galėtų praleisti mokyklos organizuojamose dienos stovyklose.

Teismas priteisė našlio pensiją homoseksualaus Katalikų bažnyčios kunigo gyvenimo draugui

Kolumbijos Konstitucinis Teismas priteisė našlio pensiją homoseksualaus Katalikų bažnyčios kunigo gyvenimo draugui ir nurodė Socialinio draudimo tarnybai ją išmokėti.

Pasak Konstitucinio Teismo, Kolumbija yra pasaulietinė valstybė ir „jokia socialinės rūpybos sistemos tarnyba negali remtis religiniais ar panašiais motyvais sprendžiant tokio pobūdžio teises“.

Pasak Teismo, „religiniais klausimais valstybė turi laikytis neutralumo ir priimdama sprendimus negali remtis religinėmis nuostatomis“, − praneša Enewspaper.

Kam dirba P. Gražulis – Lietuvos piliečiams ar bulvarinėms laidoms?

Neapykanta seksualinėms mažumoms garsėjantis parlamentaras Petras Gražulis dėl viešumo gali padaryti bet ką, − praneša Delfi.lt. Susitaręs su bulvarine televizijos laida, trečiadienį jis siautėjo Seime vykusioje spaudos konferencijoje Tarptautinei dienai prieš homofobiją paminėti. P. Gražulio „benefisą“ savo akimis išvydo užsienio valstybių ambasadoriai.

Prieš pat spaudos konferenciją P. Gražulis dalijo interviu žiniasklaidai ir piktinosi Seime vyksiančiu renginiu. Po kurio laiko jis, prisisegęs įrašymo įrangą, įsitaisė spaudos konferencijų salėje.

Netrukus P. Gražulis savo komentarais apie nekrofilus ir zoofilus ėmė pertraukinėti kalbą sakiusią Seimo narę Mariją Aušrinę Pavilionienę. Po M. A. Pavilionienės kalbos, P. Gražulis prapliupo įprasta homofobiška tirada.

P. Gražulis nepakluso M. A. Pavilionienės raginimams palikti salę ir netrukdyti, tad ši išskubėjo kviesti apsaugos. Tačiau apsaugos neprireikė – nusifilmavęs P. Gražulis išėjo pats ir bulvarinės laidos žurnalistams atidavė įrašymo įrangą.

Kyla klausimas: kodėl P. Gražuliui mokame mes, o ne bulvarinė žiniasklaida?